šmėkliotis

šmė́kliotis, -iojasi, -iojosi žr. šmėklotis: 1. Šts, Als, Lk Ligoniui šmė́kliojas, t. y. pasirodo bi kas: šmėkla, biesas, pelėda J. Šmė́kliosias liūb žmonims, bijos baisiausijai Rdn. Pradėjo tas vel[nia]s šmė́klioties Yl. Dvarvietė[je] šmė́kliojas ir šmė́kliojas kas naktį Brs. Reikia numirėliui galvą nukirsti ir kojų gale padėti, kad nepasiektų pasiimti ir užsidėti; nuo to laiko nebesišmėklioją LzP. 2. Ant Užgavėnių šmė́kliojas, t. y. rėdos kaip lokys, gužas, ožys J. 3. Žeml, Vkš Vaikams tik šmė́klioties, siusti Rdn. Ko čia šmė́kliojys kaip malpa?! Trk. Galvas apsimaus kokioms vilnoms i šmė́kliosias Yl. 4. KlvrŽ keistai, neįprastai, nederamai elgtis: Ans šmė́kliojas ne pagal savo nosies, t. y. nebagotas, o kela didelius prašmintinius J. Jaunas, šmė́kliojas, i tiek Rdn. \ šmėkliotis; apšmėklioti; pasišmėklioti